suremtinis

suremtìnis, -ė adj. (2) 1. NdŽ kuris paremtas, paspirtas ramsčiu. 2. NdŽ kuris suremtas su kitu. 3. šiaip taip suręstas: Senas kreivas suremtinis stalas ir toks pat suolelis buvo visi namų griozdai Vaižg.